Skaityti toliau…



Vertinant įtakingiausio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos

nario – Vytauto Landsbergio – tarybos posėdyje pasakytą kalbą, liberalcentristams kilo rimtų abejonių dėl konservatorių politinės krypties ir valdančiosios koalicijos stabilumo.

„Jei konservatorių patriarchas vienoje koalicijoje su jo partija dirbančius liberalus išvadina populistais, savo partiečius kritikuoja už kompromiso su liberalais ieškojimą, o pastangose dirbti bendrai net įžvelgia grėsmę savo partijos tapatybei, kyla rimtų abejonių, ką tokia kalba reiškia – ar konservatoriai keičia politinę kryptį, ar užsimena apie galimą valdančiosios  koalicijos griūtį?“, – klausia Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.

Politikas teigia, kad sąskrydyje Drevernoje TS-LKD partijos prezidiumo nario V. Landsbergio išsakytos pretenzijos koalicijos partneriams jį nustebino.

„Norėčiau pono Landsbergio paklausti, kada gi koalicijos partneriai – liberalai nusipelnė „populistų“ vardo: ar tuomet, kai sukandę dantis balsavo už mokesčių padidinimą, ar tuomet, kai balsavo už pervedimų į privačius pensinius fondus sumažinimą ir šiais sprendimais nuvylė savo lektoratą? Jei esame kaltinami populizmu, gal iš tiesų verta susimąstyti ir pasielgti pagal liberalias vertybes ir principus, pavyzdžiui – pareikalauti mokesčių sumažinimo?“, – retoriškai klausė LiCS seniūnas.

A. Čapliko nuomone, atsižvelgiant į konservatorių lyderio išsakytą poziciją, svarstytina galimybė ir liberalams nuo rudens keisti politinę kryptį.

2010 metų birželio 9 dieną Rokiškyje lankėsi Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Ministras domėjosi jo vadovaujamos ministerijos kuruojamais investiciniais projektais, kuriuos vygdo Rokiškio rajono savivaldybė.Su rajono meru A. Blažiu ir administracijos direktorium G. Rekerta  aptarė artimiausiu metu prasidėsiančius Romuvos gimnazijos stadijono rekonstrukcijos darbus. Svarstė planuojamo statyti sporto centro ir sveikatingumo komplekso, t.y.- ledo arenos, sporto salės, baseino- galimus finansinius šaltinius.

Darbo dienos pabaigoje ministras susitiko su Liberalų ir centro sąjungos Rokiškio skyriaus aktyvu Obelių malūno menėje.

Yra tokia pasimatymų laida „Kitas“, kurioje vaikinas arba mergina kviečiasi į pasimatymą pulkelį priešingos lyties atstovų ir pagal protą, išorę bei gabumus išsirenka sau partnerį. Prisistatant užtenka pasakyti tiek: „Aš Vytas, knarkiu naktimis, ir mama nežino, kad čia dalyvauju.“ Seimo ir Savivaldybių rinkimai kuo toliau, tuo labiau darosi panašūs šį žaidimą.

Partijos jau rašo programas, susitikinėja su rinkėjais ir žvalgosi į vietas Savivaldybėse, kurias užims kitų metų pavasarį. Paskui – ne už kalnų nauji Seimo rinkimai ir juos tradiciškai lydinti naujo mesijo paieška. Galiu prognozuoti, kad patyrusiems politikams ir vėl teks gūžčioti pečiais – jų programinės nuostatos niekam nebus neįdomios, nes tauta eilinį kartą vienbalsiu šauks: „Kitas!“

Nuspėti, kas darosi rinkėjų galvose neįmanoma, nes pastarąjį dešimtmetį rinkimus laimi ne kruopščiai rengtos partijų programos, o „vežantys“ šūkiai. Tai balsuojama už pažadus gyvenimą Lietuvoje rojumi paversti per 1111 dienų, tai už pliką šūkį: „Nusipelnėme gyventi geriau“, tai už „Dešimt dievo įsakymų“, kuriais greičiau tyčiojamasi iš rinkėjų nei jiems pataikaujama. Skaityti toliau…

Nors dauguma Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų priešinasi nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui ekonominiu sunkmečiu, konservatoriai toliau eskaluoja šio mokesčio idėją ir nepaiso koalicijos partnerių argumentų – įsitikinusi Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija. Skaityti toliau…

Ilgi svarstymai – reikia apkaltos Seimo nariams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui ar ne – tiek išvargino, jog belaukdamas balsavimo leidau sau pafantazuoti ir iškėliau kelias versijas.

Niekada nebuvau Tailande. Bet iš to, ką girdėjau, jaučiu, kad ten tvyranti nerūpestinga atmosfera gali iš kelio išvesti net ir labai rimtą vyrą. O ką jau kalbėti apie meniškos, jautrios sielos žmogų? Visai gali būti, kad dėl L. Karaliaus keisto dingimo, o taip pat dėl tikrovės neatitinkančių jo paaiškinimų yra kalti Tailando apžavai: svaiginantys dūmų ir gėlių aromatai bei nežemiškas transvestitų grožis. Galvoju, kad Linui, kuris neeilinės sesijos metu buvo pasiekęs absoliučios palaimos būseną, iš tiesų galėjo susirodyti, kad jis „dėl nenumatytų aplinkybių“ pakeliui į Klaipėdą. Gal jis nuoširdžiai tikėjo tuo ką sako, o tai reiškia – nemelavo?

Specialioji tyrimo komisija neįrodė, kad L. Karalius ir A. Sacharukas buvo iš anksto susitarę apgauti valstybę. Liko neįrodyta, kad Linas iš anksto suplanavo nevaržomai keliauti po pasaulį darbo metu, o Aleksandras jo nebuvimą dangstyti, tai yra balsuoti svetimu vardu ir taip ne tik kelti pavojų sau pačiam, bet ir diskredituoti visą Seimą. Galbūt A. Sacharukas, kaip buvęs Skaityti toliau…

Praėjusią savaitę Seimas antrą kartą balsavo dėl Konstitucijos pataisų, kurias priėmus, jau kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų metu merus būtume rinkę tiesiogiai. Tačiau, kaip visi jau žinome, pritrūko 6 balsų, kad Konstitucija būtų pakeista.

Jaunųjų liberalų aljanso (JLA) nariai dėl šio balsavimo rezultatų liko nustebinti. Už gerą tikslą (tiesioginius mero rinkimus), kad ir neįgyvendintą, esame dėkingi liberalcentristams, kuriuos savo „garbės žodžiu“ palaikė ir Liberalų sąjūdis.

Visgi pažvelkime į šį balsavimą paprasto liberalioms partijoms simpatizuojančio piliečio akimis. Pirmiausia akivaizdu viena, Seime yra dvi liberalios partijos: Liberalų ir centro sąjunga bei LR Liberalų sąjūdis. Taigi, liberalcentristai, kaip sakė jau ne vienerius metus, taip ir padarė – septynetas balsavo vieningai ir palaikė šį siūlymą, kurį patys ir atvedė iki balsavimo Seime. „Seimo nariai liberalcentristai Žilvinas Šilgalis ir Algis Čaplikas prieš balsavimą bandė paneigti nuogąstavimus dėl galimų nesusipratimų ar neaiškumų priėmus šias pataisas. Įrodinėjo, kad šių pataisų nori Lietuvos piliečiai. Net prezidentė aiškiai išsakė poziciją, kuria rėmė liberalcentristų siekį kuo greičiau suteikti piliečiams galimybę patiems nuspręsti, kas vadovaus jų miestui”, – teigė JLA pirmininkas Artūras Laktionkinas.

Deja, peržvelgus į individualaus balsavimo rezultatus, labiausiai užkliūva kitų liberalų, t.y. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų, balsavimas. „Priminsiu, kad ši partija, tik įsikūrusi ir kalbėjusi apie kitokią politiką, savo retorikoje vartojusi šūkį „garbės žodis“, programinėse nuostatose deklaravo, kad pasisako už tiesioginius mero rinkimus. Ir netgi daugiau – jie primygtinai programoje mums piršo nuomonę, jog „merai bus renkami tiesiogiai“, – nusivylimo Liberalų sąjūdžiu neslėpė JLA Kauno skyriaus narys Mindaugas Šivickas. Skaityti toliau…